Į turinį

Žodžių tvarka vientisiniame sakinyje

Pagrindinės sakinio dalys – tai veiksnys ir tarinys. Paprastai sakinyje dar yra žodžių apibūdinančių veiksnį ir tarinį, pvz. Mój kolega odpoczywał w górach. Žodžių tvarka vientisiniame sakinyje yra laisva, bet nevisiškai. Dažniausiai pirmoje vietoje eina veiksnys ir jį apibūdinantys žodžiai, antroje – tarinys su antrininkėmis sakinio dalimis

  • veiksnys (apibūdinatys žodžiai) + tarinys (apibūdinatys žodžiai)
  • Nowy autobus zatrzymał się na przystanku.

Lenkų kalboje klausiamąjį sakinį pradedame dalelyte czy arba klausiamuoju įvardžiu.

  • Klausimą apie sprendimą pradedame dalelyte czy, kurią pridedame prie tiesioginio sakinio. Žodžių tvarka sakinyje lieka ta pati:
    • Czy + veiksnys (apibūdinatys žodžiai) + tarinys (apibūdinatys žodžiai)
    • Czy idziesz jutro do pracy?
    • Czy autobus zatrzymuje się na tym przystanku?
  • Klausimą apie papildymą pradedame įvairiais klausiamaisiais įvardžiais, pvz., jaki, który, jak, kiedy, gdzie, dokąd, dlaczego, kogo/czego. Po įvardžio paprastai eina veiksnys, o paskui tarinys:
    • Klausiamasis įvardis + veiksnys (apibūdinatys žodžiai) + tarinys (apibūdinatys žodžiai)
    • Kiedy dzieci wyjeżdżają na wakacje?
    • Która książka najbardziej ci się spodobała?
  • Klausimą apie veiksnį pradedame klausiamuoju įvardžiu:kto/co, po kurio eina tarinys:
    • Kto/co + tarinys (apibūdinatys žodžiai)
    • Co leży na stole?
    • Kto jest pierwszy na mecie?
  • Klausimą apie savybę, išreikštą vardine tarinio dalimi, pradedame įvardžiais:który, jaki, kim/czym. Po šių įvardžių eina jungtis, o paskui veiksnys:
    • Jaki/który, kim/czym + jungtis + veiksnys (apibūdinatys žodžiai)
    • Kim jest Marcin?
    • Jaki jest ten drugi pokój?

Veiksnys

Veiksnys – tai pagrindinė sakinio dalis, kuri nurodo veiksmo vykdytoją. Tipinis veiksnys reiškiamas vardininku ir atsako į klausimus: kto? co? Veiksniu vardininko linksnyje dažniausiai yra daiktavardis arba įvardis, pvz.:

  • Kobieta idzie do pracy.
  • Liście opadają z drzew.
  • Ktoś zapukał do drzwi.
  • Oni interesują się teatrem.

Veiksnys taip pat gali būti išreikštas kita linksniuojama kalbos dalimi: būdvardžiu arba skaitvardžiu, pvz.: Szczęśliwi czasu nie liczą. Piąta wybiła na zegarze.

Veiksnys gali būti išreikštas dviem ir daugiau žodžiais vartojamais vardininko linksnyje ir sujungtais jungtuku i. Toks veiksnys veiksnių eile, pvz.:

  • Filip i Beata idą na koncert.
  • Brzozy, dęby i sosny rosły w tym lesie.

Veiksnių eilė gali būti išreikšta dviem žodžiais sujungtais prielinksniu z, pvz., Ojciec z synem poszli na spacer. Mąż z żoną oglądają film.

Numanomas veiksnys – kai sakinyje yra praleisti vienaskaitos arba daugiskaitos 1 ir 2 asmens įvardžiai, kuriuos numanome pagal tarinio formą, pvz.:

  • (Ja) Dzwoniłem do ciebie.
  • (My) Dużo podróżujemy.

Veiksnys kilmininko linksnyje eina po veiksmažodžių reiškiančių kažko perteklių arba stoką bei konstrukcijose su skaitvardžiu, pvz.:

  • Wody w rzekach przybywa.
  • Sześć samochodów stało na parkingu.

Tarinys

Tarinys tai pagrindinė sakinio dalis, pasakanti apie veiksnį, t. y. apie sakinio veiksmą, veikėjo būseną ar jo ypatybę ir atsako į klausimus: co robi? co się z nim dzieje? jaki jest? kim/czym jest?. Išskiriamos trys tarinio rūšys.

Tarinio funkciją atlieka asmenuojamasis veiksmažodis įvairių laikų (esamojo, būsimojo, būtojo) tiesioginės nuosakos, o taip pat liepiamosios ir tariamosios nuosakos forma, pvz.:

  • Magda i Beata robią zakupy.
  • Oni byli w Warszawie.
  • Znajdź przepis na sernik w Internecie.
  • Przeczytałbym książkę, jest ciekawa.

Veiksmažodžio, atliekančio tarinio funkciją, forma priklauso nuo veiksnio tipo. Jeigu veiksnys eina vardininko linksnyje, tuomet tarinys derinamas su juo asmens ir skaičiaus atžvilgiu, tačiau būtajame laike, sudėtiniame būsimajame laike ir liepiamojoje nuosakoje ir giminės atžvilgiu, pvz.:

  • Ja kupię kwiaty, a ty upiecz sernik.
  • Monika poszła do szkoły.

Kai sakinyje yra veiksnių eilė, tarinys vartojamas daugiskaitoje, pvz.:

  • Jabłka, grusze i pomarańcze leżą na stole.
  • Dziewczynki i chłopcy kąpią się w rzece.
  • Magda z koleżanką piją herbatę.

Jeigu daugiskaitoje veiksnio funkciją atlieka daiktavardžiai įvardinantys vyrus arba skirtingų ličių asmenys, tuomet būtajame laike, sudurtiniame būsimajame laike ir tariamojoje nuosakoje tarinys vartojamas vyriškąja asmens giminės forma, kiti daiktavardžiai reikalauja nevyriškosios asmens giminės formos, pvz.:

  • Państwo Nowakowie wrócili z Poznania.
  • Marcin z Beatą poszli do kina.
  • Książki i zeszyty leżały na stole.
  • Studenci chętnie wyjechaliby nad morze.

Kai veiksnys yra kilmininko linksnyje, tarinys visada vartojamas vienaskaitos 3 asmens forma, o būtajame laike, sudurtiniame būsimajame laike ir tariamojoje nuosakoje turi niekatrosios giminės formą, pvz.:

  • Zabrakło nam pieniędzy.
  • Pięciu studentów uczyło się języka polskiego.

Kitas tarinio tipas – tai vardinis tarinys, kuris atsako į klausimą: jaki jest podmiot?, kim/czym jest podmiot?. Toks tarinys susideda iš dviejų žodžių: iš veiksmažodžio być, zostać, stać się, zrobić się asmenuojamosios formos (jungtis) bei kitos kalbos dalies (vardinė tarinio dalis). Vardinė tarinio dalis dažniausiai reiškiama būdvardžiu, daiktavardžiu, įvardžiu, skaitvardžiu, prieveiksmiu, pvz.:

  • Dzień był słoneczny.
  • Magda jest nauczycielką.
  • Brat został lekarzem.
  • Kuba jest taki.
  • Monika była pierwsza na mecie.
  • Nagle zrobiło się ciemno.

Vardinė tarinio dalis reškiama daiktavardžiu ir asmeniniu įvardžiu eina įnagininko linksnyje, pvz.: Magda została nauczycielką. On nie jest tobą.. Tik tuomet, kai jungties vaidmenį atlieka žodis to, vardinė tarinio dalis eina vardininko linksnyje, pvz., Zdrowie to szczęście.

Vardinė tarinio dalis reškiama būdvardžiu, savybiniu ar parodomuoju įvardžiu bei kelintiniu skaitvardžiu eina vardininko linksnyje ir derinama su veiksniu giminės ir skaičiaus atžvilgiu, pvz.: Spektakl był ciekawy. Jabłka słodkie. Książka jest moja. Nasi zawodnicy na mecie byli pierwsi.

Trečias tarinio tipas – modalinis tarinys, kuris susideda iš asmenuojamosios modalinio veiksmažodžio formos chcieć, musieć, pragnąć, potrafić, woleć arba iš neasmenuojamų veiksmažodžių, tokių kaip należy, wypada, można, trzeba, warto, wolno bei bendraties, pvz.:

  • Musisz przeczytać książkę.
  • Pies chce pić.
  • Tutaj można mówić głośno.
  • Należy podziękować wszystkim.
  • Nie trzeba się spóźniać.

Papildinys

Dauguma veiksmažodžių sakinyje reikalauja papildinio, kuris atsako į netiesioginių linksnių klausimus: kogo/czego?, komu/czemu?, kogo/co?, z kim/czym? o kim/czym?. Dažniausiai papildinys reiškiamas daiktavardžiu arba asmeniniu įvardžiu, pvz.:

  • Córka pomaga (komu?) matce.
  • Kocham (kogo?) go.
  • Czekamy (na kogo?) na ciebie.
  • Rozmawiamy (o czym?) o pogodzie.
  • Magda spotkała się (z kim?) z Beatą.

Veiksmažodis gali turėti daugiau nei vieną papildinį, pvz.: Prosiłem (kogo?) koleżankę (o co?) o radę. Nazar kupił (co?) prezent (komu?) matce

Veiksmažodis primeta papildiniui gramatinę formą, t. y. reikalauja atitinkamo linksnio.

Kilmininkas
kogo/czego?
VeiksmažodisNaudojimo pavyždžiai
potrzebowaćPotrzebuję twojej rady.
słuchaćWieczorami słuchał radia.
szukaćDługo szukałem torebki.
zapominaćZapomniał telefonu.
Naudinikas
komu/czemu?
VeiksmažodisNaudojimo pavyždžiai
podobać sięPrezenty podobały się matce.
pożyczyćPożyczył bratu pieniądze.
udzielićLekarz udzielił kobiecie pomocy.
Galininkas
kogo/co?
VeiksmažodisNaudojimo pavyždžiai
czytaćCzytał książkę.
jeśćCodziennie jemy zupę.
kupićKoleżanka kupiła sukienkę.
miećSiostra ma wizytę u lekarza.
odkurzaćMagda odkurza pokój.
pićRano piję herbatę.
pisaćCzęsto piszę listy.
prasowaćTeraz prasuję koszulę.
planowaćJuż planuję urlop.
prosićProszę kotlet i ziemniaki.
rezerwowaćWczoraj zarezerwowałem hotel.
włożyćBeata włożyła nową sukienkę.
zmywaćPo kolacji zmywałam naczynia.
Įnagininkas
kim/czym?
VeiksmažodisNaudojimo pavyždžiai
jechaćDo teatru jedziemy taksówką.
leciećNad morze lecimy samolotem.
mieszkaćTomek mieszka z rodzicami.
rozmawiaćRozmawialiśmy z sekretarką.
Vietininkas
o kim/czym?
VeiksmažodisNaudojimo pavyždžiai
czytaćChętnie czytał o podróżach.
marzyćAnna marzyła o wakacjach.
myślećCały dzień myślał o lekcji.
pamiętaćDziewczyna pamiętała o spotkaniu.

Papildinys, kuris tvirtinamajame sakinyje turi galininko formą, neigiamajame sakinyje įgyja kilmininko formą.

Tvirtinamasis sakinys – galininkas (kogo/co?)Neigiamasis sakinys – kilmininkas (kogo/czego?)
Wczoraj jadłem kolację.Wczoraj nie jadłem kolacji.
Lubię lody.Nie lubię lodów.
Mam nowy krawat.Nie mam nowego krawatu.
Siostra robi zakupy.Siostra nie robi zakupów.
On zna ten adres.On nie zna tego adresu.

Būdvardžio ir daiktavardžio junginys

Būdvardis ir daiktavardis sudaro derinamąjį junginį, t. y. įgyja tokią pat giminės, skaičiaus ir linksnio formą, kaip daiktavardis. Vienaskaitos būdvardžiai turi tris gimines: vyriškąją, pvz., nowy dom, moteriškąją, pvz., nowa sukienka, niekatrąją, pvz., nowe okno. Daugiskaitoje turi dvi gimines: vyriškąją asmens giminę (daiktavardžiai įvardinantys vyrus arba skirtingų ličių asmenys), pvz., nowi pracownicy ir nevyriškąją asmens giminę (visi kiti daiktavardžiai), pvz., nowe meble, nowe sukienki, nowe okna.

Būdvardžiai ir daiktavardžiai linksniuojami pagal atitinkamas linksniuotes ir turi įvairias galūnes.

Vienaskaita
vyriškoji giminėmoteriškoji giminėniekatroji giminė
Vardininkas
kto/co?
nowy pracownik
nowy dom
nowa sukienkanowe okno
Kilmininkas
kogo/czego?
nowego pracownika
nowego domu
nowej sukienkinowego okna
Naudinikas
komu/czemu?
nowemu pracownikowi
nowemu domowi
nowej sukiencenowemu oknu
Galininkas
kogo/co?
nowego pracownika
nowy dom
nową sukienkęnowe okno
Įnagininkas
kim/czym?
nowym pracownikiem
nowym domem
nową sukienkąnowym oknem
Vietininkas
o kim/czym?
(o) nowym pracowniku
(o) nowym domu
(o) nowej sukience(o) nowym oknie
Daugiskaita
vyriškojo asmens giminėnevyriškojo asmens giminė
Vardininkas
kto/co?
nowi pracownicynowe domy / sukienki / okna
Kilmininkas
kogo/czego?
nowych pracownikównowych domów / sukienek / okien
Naudinikas
komu/czemu?
nowym pracownikomnowym domom / sukienkom / oknom
Galininkas
kogo/co?
nowych pracownikównowe domy /sukienki / okna
Įnagininkas
kim/czym?
nowymi pracownikaminowymi domami / sukienkami / oknami
Vietininkas
o kim/czym?
(o) nowych pracownikach(w) nowych domach / sukienkach / oknach

Vyriškos giminės būdvardžio ir daiktavardžio, reiškiančio žmones ir gyvūnus, junginys vienaskaitos galininko linksnyje turi kilmininko formą, pvz.: Widziałem nowego pracownika firmy. On ma dużego psa.. Būdvardžio junginys su negyvuoju daiktavardžiu galininko linksnyje įgyja vardininko formą, pvz., Widziałem nowy dom Marka.

Daugiskaitos galininko linksnyje būdvardžio ir vyriškosios asmens giminės daiktavardis (įvardinantis vyrus ir skirtingų ličių asmenis) įgyja kilmininko formą, pvz., (1}. Visi kiti daiktavardžiai ir jų apibūdinimai turi vardininko formą, pvz.: W zoo widzieliśmy lwy afrykańskie. Magda kupiła nowe sukienki..

Tokiu pat būdu – prisitaikant giminės, skaičiaus ir linksnio atžvilgiu – su daiktavardžiu eina kiti apibūdinimai, reiškiami:

  • savybiniu įvardžiu, pvz.: twój brat, nasza rodzina, moje mieszkanie
  • parodomuoju įvardžiu, pvz.:ten rower, ta dziewczyna, te imieniny
  • klausiamuoju įvardžiu, pvz.: jaki koncert? jaka pogoda? jakie spodnie?
  • kelintiniu skaitvardžiu, pvz.: pierwszy rok, piąta godzina, trzecie miejsce

Minėti įvardžiai ir kelintiniai skaitvardžiai kaitomi taip pat, kaip būdvardžiai, pvz.: Poznałam twojego nowego dyrektora. Jej córka chodzi do czwartej klasy. W tym nowym mieszkaniu jest więcej miejsca.

Įvardžių ir kelintinių skaitvardžių tvarka junginyje yra tiksliai apibrėžta, jie visada eina prieš daiktavardį, pvz.: mój telefon, ta restauracja, pierwsze danie.

Būdvardžio vieta priklauso nuo jo reikšmės. Jeigu būdvardis žymi pastovią ypatybę (kokybinę), eina prieš daiktavardį, pvz.: świeży sok, czysta woda, nowy telefon; jeigu žymi pastovią ypatybę (klasifikuojančią), eina po daiktavardžio, pvz.: sok pomarańczowy, woda gazowana, telefon komórkowy.

Daiktavardžio ir daiktavardžio junginys kilmininko linksnyje

Daiktavardį gali apibūdinti ir kitas daiktavardis, pvz., rzeka Wisła, książka nauczycielki, sok z jabłek. Dažniausiai toks apibūdinimas žodis turi kilmininko formą ir nekinta, pvz., książka nauczycielki, książki nauczycielki, książce nauczycielki, książkę nauczycielki.

Apibūdinamasis žodis kilmininko linksnyje turi tokias galūnes:

Vienaskaita
vyriškoji giminėmoteriškoji giminėniekatroji giminė
-a
-u
telefon brata
szklanka cukru
-y
-i
filiżanka kawy
pokój córki
-abutelka wina
Daugiskaita
vyriškoji giminėmoteriškoji giminėniekatroji giminė
-ów
-i/-y
puszka ananasów
grupa nauczycieli
-
-i/-y
kilo truskawek
kilo pomarańczy
-kilogram jabłek

Apibūdinamieji žodžiai kilmininko linksnyje turi įvairias reikšmes ir atsako į įvairius klausimus. Dažniausiai:

  • turi kokybinę reikšmę ir atsako į klausimą jaki/jaka/jakie?, pvz.,język gestów, koncert muzyki klasycznej, miejsce spotkań.
  • žymi priklausomumą ir atsako į klausimą czyj/czyja/czyje?, pvz., dom rodziców, pokój córki, powieść Olgi Tokarczuk.
  • eina po daiktavardžių pasakančių kiekį ir atsako į klausimą czego?, pvz., szklanka cukru, filiżanka kawy, kilogram jabłek

Skaitvardžio ir daiktavardžio junginys

Skaitvardžio forma junginyje su daiktavardžiu priklauso nuo skaičiaus, kurį nurodo, bei nuo daiktavardžio, su kuriuo tą junginį sudaro.

Skaitvardis jeden turi tris giminės ir jungiasi su daiktavardžių vienaskaitos vardininko linksnyje, pvz., jeden samochód, jedna książka, jedno okno.

Skaitvardis dwa turi kelias skirtingas giminės formas.

vyriškojo asmens giminėr. niemęskoosobowy i nijakimoteriškoji giminė
dwaj pracownicy
dwóch/dwu pracowników
dwa złote, dwa oknadwie książki**

Formos dwa ir dwie jungiasi su daiktavardžiu daugiskaitos vardininko linksnyje, pvz., dwa samochody, dwie siostry. Vyriškosios asmens giminės atveju, kai kalbame apie vyrus ir skirtingų ličių asmenis, skaitvardis įgyja dvi formas. Forma dwaj jungiasi su daugiskaitos daiktavardžiu, pvz., dwaj synowie, dwaj pasażerowie, o formos dwóch/dwu – su daiktavardžiu daugiskaitos kilmininko linksnyje, pvz., dwóch synów, dwóch pasażerów.

Skaitvardžiai trzy ir cztery turi dvi giminės: vyriškosios asmens giminės ir nevyriškosios asmens giminės.

vyriškojo asmens giminėnevyriškojo asmens giminė
trzej/czterej projektancitrzy/cztery złote / książki / okna
trzech/czterech pojektantów

Nevyriškos asmens giminės formos trzy ir cztery jungiasi su daiktavardžiu daugiskaitos vardininko linksnyje, pvz., trzy złote, cztery jabłka.

Vyriškosios asmens giminės atveju turime dvi formas. Formos trzej ir czterej jungiasi su daiktavardžiu daugiskaitos vardininko linksnyje, pvz., trzej synowie, czterej pasażerowie, o formos trzech ir czterech – su daiktavardžiu daugiskaitos kilmininko linksnyje, pvz., trzech synów, czterech pasażerów.

Skaitvardžiai, nurodantys skaičius nuo 5 iki 900, turi dvi formas: vyriškosios asmens giminės ir nevyriškosios asmens giminės. Abi formos jungiasi du daiktavardžiu daugiskaitos kilmininko linksnyje.

vyriškojo asmens giminėnevyriškojo asmens giminė
pięciu lekarzystu pracowników
pięć psów / książek / okiensto złotych / groszy/ książek

Jeigu tai daugianaris skaitvardis ir baigiasi žodžiu jeden, tai šis žodis nekaitomas ir jungiasi su daiktavardžiu daugiskaitos kilmininko linksnyje, pvz.,dwudziestu jeden uczniów, sto pięćdziesiąt jeden książek.

Daugiskaitos kilmininko linksnyje daiktavardžiai įgyja tokias galūnes.

vyriškoji giminėmoteriškoji giminėniekatroji giminė
-ów
-i/-y
pięciu projektantów
dziesięć groszy
-
-i/-y
dwieście kobiet
pięć kawiarni
-dwadzieścia jabłek

Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai

Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai susideda iš dviejų (kelių) dėmenų, kurie pagal reikšmę papildo viena kitą, bet gramatiškai vienas nuo kito nepriklauso. Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai gali būti bejungtukiai Piła kawę, czytała książkę arba jungtukiniai Piła kawę i czytała książkę. Jungtukai išreiškia įvairius reikšminius santykius tarp sakinio dėmenų.

Išskiriame kelis tipus jungtukinių sudėtinių sujungiamųjų sakinių.

Sakinio tipasReikšminis santykis tarp sakiniųJungtukaiSakinio pavyzdys
sudedamojo sujungimo sakiniaiSudedamųjų sakinių turiniai jungiasi tarpusavyjei, orazŚwieciło słońce i było bardzo ciepło.
skiriamojo sujungimo sakiniaidėmenų turiniai išskiria vienas kitąalbo, lub, czyIdziesz z nami, czy zostajesz?
priešinamojo sujungimo sakiniaidėmėnų turiniai priešpastatomi vienas kitamale, lecz, jednak, natomiast, aKupiłem dobre prezenty, ale spóźniłem się na lekcję.
paremiamojo sujungimo sakiniaiantrojo sakinio turinys kyla iš pirmojo sakinio turiniowięc, dlatego, zatemBędzie padał deszcz, dlatego nie jedziemy na wycieczkę rowerową.
Atgal į pradžią