Žodžių tvarka vientisiniame sakinyje

Pagrindinės sakinio dalys yra veiksnys ir tarinys. Paprastai sakinyje dar yra žodžių, apibūdinančių veiksnį ir tarinį, pvz. Mój kolega odpoczywał w górach. Žodžių tvarka vientisiniame sakinyje yra laisva, bet nevisiškai. Dažniausiai sakinio pradžioje vartojamas veiksnys ir jį apibūdinantys žodžiai, vėliau – tarinys ir jį apibūdinantys žodžiai.

• veiksnys (apibūdinantys žodžiai) + tarinys (apibūdinantys žodžiai)
• Nowy autobus zatrzymał się na przystanku.

Lenkų kalboje klausiamąjį sakinį pradedame dalelyte czy arba klausiamuoju įvardžiu.

• Klausimą, kurį reikia patvirtinti ar paneigti, pradedame dalelyte czy, kurią pridedame prie tiesioginio sakinio. Sakinio žodžių tvarka lieka ta pati:
  • Czy + veiksnys (apibūdinantys žodžiai) + tarinys (apibūdinantys žodžiai)
  • Czy idziesz jutro do pracy?
  • Czy autobus zatrzymuje się na tym przystanku?
• Klausimą apie papildomą informaciją pradedame įvairiais klausiamaisiais įvardžiais, pvz., jaki, który, jak, kiedy, gdzie, dokąd, dlaczego, kogo/czego. Po įvardžio paprastai vartojamas veiksnys, o paskui – tarinys:
  • Klausiamasis įvardis + veiksnys (apibūdinantys žodžiai) + tarinys (apibūdinantys žodžiai)
  • Kiedy dzieci wyjeżdżają na wakacje?
  • Która książka najbardziej ci się spodobała?
• Klausimą apie veiksnį pradedame klausiamuoju įvardžiu: kto/co, po kurio vartojamas tarinys:
  • Kto/co + tarinys (apibūdinantys žodžiai)
  • Co leży na stole?
  • Kto jest pierwszy na mecie?
• Klausimą apie vardinę tarinio dalį pradedame įvardžiais: który, jaki, kim/czym. Po įvardžio vartojama jungtis, o paskui – veiksnys:
  • Jaki/który, kim/czym + jungtis + veiksnys (apibūdinantys žodžiai)
  • Kim jest Marcin?
  • Jaki jest ten drugi pokój?

syntax.simple_sentence.title2

Sangrąžinio įvardžio się vieta sakinyje priklauso nuo veiksmažodžio, į kurį jis nurodo, padėties. Jei veiksmažodis yra sakinio viduryje, įvardis się gali būti vartojamas ir prieš, ir po veiksmažodžio, pvz. Filip i Magda mogą się spotkać tylko w niedzielę. Filip i Magda spotkali się w restauracji.

Jei veiksmažodis yra sakinio pabaigoje, įvardis się turi būti prieš veiksmažodį, bet nebūtinai jo artimoje aplinkoje, pvz. Kiedy się stąd wyprowadzisz? Kiedy stąd się wyprowadzisz? Tik kai sakinys sudarytas vien iš veiksmažodžio, įvardis się vartojamas po veiksmažodžio, pvz. Zakochałem się.

Įvardis się niekada nevartojamas sakinio pradžioje – ne: Się interesuję filmem, o: Interesuję się filmem.

Veiksnys

Veiksnys yra pagrindinė sakinio dalis, nurodanti asmenį ar daiktą, kuris ką nors veikia. Veiksnys dažniausiai reiškiamas daiktavardžio ar įvardžio vardininko linksniu ir atsako į klausimus: kto? co?, pvz.:

• Kobieta idzie do pracy.
• Liście opadają z drzew.
• Ktoś zapukał do drzwi.
• Oni interesują się teatrem.

Veiksnys taip pat gali būti išreikštas kita daiktavardžio reikšmę turinčia kalbos dalimi – būdvardžiu, skaitvardžiu arba dalyviu, pvz.: Szczęśliwi czasu nie liczą. Piąta wybiła na zegarze.

Veiksnys gali būti išreikštas dviem ir daugiau žodžių. Dažniausiai jie yra sujungti jungtuku i, pvz.:

• Filip i Beata idą na koncert.
• Brzozy, dęby i sosny rosły w tym lesie.

Veiksniai gali būti taip pat sujungti prielinksniu z, pvz., Ojciec z synem poszli na spacer. Mąż z żoną oglądają film.

Jeigu veiksnys yra išreikštas vienaskaitos arba daugiskaitos 1 ir 2 asmens įvardžiais, jis yra praleidžiamas, kadangi yra numanomas iš veiksmažodžio galūnės, pvz.:

• (Ja) Dzwoniłem do ciebie.
• (My) Dużo podróżujemy.

Veiksnys, vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais kažko perteklių arba stoką, ir konstrukcijose su skaitvardžiais, turi kilmininko formą, pvz.:

• Wody w rzekach przybywa.
• Sześć samochodów stało na parkingu.

Tarinys

Tarinys yra pagrindinė sakinio dalis, kuri rodo, ką veikia veiksniu žymimas asmuo ar daiktas, koks ar kas jis yra. Tarinys atsako klausimus: co robi? co się z nim dzieje? jaki jest? kim/czym jest?. Išskiriamos trys tarinio rūšys.

Grynasis tarinys yra išreikštas asmenuojamojo veiksmažodžio tiesioginės (esamojo, būsimojo ir būtojo laiko), liepiamosios ir tariamosios nuosakos formomis, pvz.:

• Magda i Beata robią zakupy.
• Oni byli w Warszawie.
• Znajdź przepis na sernik w Internecie.
• Przeczytałbym tę książkę, jest ciekawa.

Veiksmažodžio, atliekančio tarinio funkciją, forma priklauso nuo veiksnio. Jeigu veiksnys yra išreikštas vardininko linksniu, tuomet tarinys derinamas su juo asmeniu ir skaičiumi, o būtajame laike, būsimajame laike ir tariamojoje nuosakoje taip pat gimine, pvz.:

• Ja kupię kwiaty, a ty upiecz sernik.
• Monika poszła do szkoły.

Jeigu sakinyje yra keli veiksniai, tarinys vartojamas daugiskaita, pvz.:

• Jabłka, grusze i pomarańcze leżą na stole.
• Dziewczynki i chłopcy kąpią się w rzece.
• Magda z koleżanką piją herbatę.

Jeigu veiksnio funkciją atlieka daugiskaitoje esantys daiktavardžiai, kurie įvardina vyrus arba skirtingų lyčių asmenis, tuomet būtajame laike, būsimajame laike ir tariamojoje nuosakoje tarinys turi vyriškojo asmens giminės formą. Visi kiti daiktavardžiai vartojami su tarinio nevyriškojo asmens giminės forma, pvz.:

• Państwo Nowakowie wrócili z Poznania.
• Marcin z Beatą poszli do kina.
• Książki i zeszyty leżały na stole.
• Studenci chętnie wyjechaliby nad morze.

Jeigu veiksnys turi kilmininko formą, tarinys visada vartojamas vienaskaitos 3 asmeniu, o būtajame laike, būsimajame laike ir tariamojoje nuosakoje – niekatrosios giminės forma, pvz.:

• Zabrakło nam pieniędzy.
• Pięciu studentów uczyło się języka polskiego.

Sudurtinis tarinys atsako į klausimą: jaki jest podmiot?, kim/czym jest podmiot?. Toks tarinys susideda iš dviejų žodžių: iš veiksmažodžių być, zostać, stać się, zrobić się asmenuojamosios formos (jungtis) bei vardinės tarinio dalies. Vardinė tarinio dalis dažniausiai reiškiama būdvardžiu, daiktavardžiu, įvardžiu, skaitvardžiu, prieveiksmiu, pvz.:

• Dzień był słoneczny.
• Magda jest nauczycielką.
• Brat został lekarzem.
• Kuba jest taki.
• Monika była pierwsza na mecie.
• Nagle zrobiło się ciemno.

Vardinė tarinio dalis reškiama daiktavardžiu ir asmeniniu įvardžiu vartojama įnagininko linksniu, pvz.: Magda została nauczycielką. On nie jest tobą.. Tik tuomet, kai jungtis yra žodis to, vardinė tarinio dalis vartojama vardininko linksniu, pvz., Zdrowie to szczęście.

Vardinė tarinio dalis reiškiama būdvardžiu, savybiniu ar parodomuoju įvardžiu bei kelintiniu skaitvardžiu vartojama vardininko linksniu ir derinama su veiksniu gimine ir skaičiumi, pvz.: Spektakl był ciekawy. Jabłka są słodkie. Książka jest moja. Nasi zawodnicy na mecie byli pierwsi.

Modalinis tarinys susideda iš asmenuojamosios modalinių veiksmažodžių chcieć, musieć, pragnąć, potrafić, woleć arba iš neasmenuojamų veiksmažodžių należy, wypada, można, trzeba, warto, wolno formų ir pagrindinio veiksmažodžio bendraties, pvz.:

• Musisz przeczytać tę książkę.
• Pies chce pić.
• Tutaj można mówić głośno.
• Należy podziękować wszystkim.
• Nie trzeba się spóźniać.

Papildinys

Dauguma veiksmažodžių sakinyje reikalauja papildinio, kuris atsako į netiesioginių linksnių klausimus: sakinyje reikalauja papildinio, kuris atsako į netiesioginių linksnių klausimus: kogo/czego?, komu/czemu?, kogo/co?, z kim/czym? o kim/czym?. Papildinys dažniausiai reiškiamas daiktavardžiu arba asmeniniu įvardžiu, pvz.:

• Córka pomaga (komu?) matce.
• Kocham (kogo?) go.
• Czekamy (na kogo?) na ciebie.
• Rozmawiamy (o czym?) o pogodzie.
• Magda spotkała się (z kim?) z Beatą.

Veiksmažodis gali reikalauti daugiau nei vieno papildinio, pvz.: Prosiłem (kogo?) koleżankę (o co?) o radę. Nazar kupił (co?) prezent (komu?) matce

Veiksmažodis reikalauja, kad būtų taikomas atitinkamo linksnio papildinys.

Kilmininkas
kogo/czego?

Naudinikas
komu/czemu?

Galininkas
kogo/co?

Įnagininkas
kim/czym?

Vietininkas
o kim/czym?

Papildinys, kuris tvirtinamajame sakinyje turi galininko formą, neigiamajame sakinyje įgyja kilmininko formą.

Būdvardžio ir daiktavardžio junginys

Būdvardis ir daiktavardis sudaro derinamąjį junginį, t. y. būdvardis įgyja tokią pat giminės, skaičiaus ir linksnio formą kaip ir daiktavardis. Vienaskaitos būdvardžiai turi tris gimines: vyriškąją, pvz., nowy dom, moteriškąją, pvz., nowa sukienka, niekatrąją, pvz., nowe okno, o daugiskaitoje – dvi gimines: vyriškojo asmens giminę (daiktavardžiai nurodantys vyrus arba skirtingų lyčių asmenis), pvz., nowi pracownicy ir nevyriškojo asmens giminę (visi kiti daiktavardžiai), pvz., nowe meble, nowe sukienki, nowe okna.

Būdvardžiai ir daiktavardžiai linksniuojami pagal skirtingus modelius ir turi skirtingas galūnes.

Vienaskaita

Daugiskaita

Vyriškosios giminės būdvardžio ir daiktavardžio, reiškiančio žmones ir gyvūnus, junginys vienaskaitos galininko linksnyje turi kilmininko formą, pvz.: Widziałem nowego pracownika firmy. On ma dużego psa.. Būdvardžio junginys su negyvuoju daiktavardžiu galininko linksnyje turi vardininko formą, pvz., Widziałem nowy dom Marka.

Daugiskaitos galininko linksnio būdvardžiai ir vyriškojo asmens giminės daiktavardžiai (nurodantys vyrus ir skirtingų lyčių asmenis) turi kilmininko formą, pvz., (1}. Visi kiti daiktavardžiai ir jų apibūdinimai turi vardininko formą, pvz.: W zoo widzieliśmy lwy afrykańskie. Magda kupiła nowe sukienki..

Tokiu pat būdu – derinant giminę, skaičių ir linksnį – su daiktavardžiu jungiasi taip pat kiti apibūdinimai, reiškiami:

• savybiniu įvardžiu, pvz.: twój brat, nasza rodzina, moje mieszkanie
• parodomuoju įvardžiu, pvz.:ten rower, ta dziewczyna, te imieniny
• klausiamuoju įvardžiu, pvz.: jaki koncert? jaka pogoda? jakie spodnie?
• kelintiniu skaitvardžiu, pvz.: pierwszy rok, piąta godzina, trzecie miejsce

Išvardinti įvardžiai ir kelintiniai skaitvardžiai kaitomi pagal būdvardžių linksniavimo modelį, pvz.: Poznałam twojego nowego dyrektora. Jej córka chodzi do czwartej klasy. W tym nowym mieszkaniu jest więcej miejsca.

Įvardžių ir kelintinių skaitvardžių tvarka junginyje yra tiksliai apibrėžta, jie visada būna prieš daiktavardį, pvz.: mój telefon, ta restauracja, pierwsze danie.

Būdvardžio tvarka junginyje priklauso nuo jo reikšmės. Jeigu būdvardis žymi pastovią ypatybę (kokybinę), naudojamas prieš daiktavardį, pvz.: świeży sok, czysta woda, nowy telefon; jeigu žymi pastovią ypatybę (klasifikuojančią) naudojamas po daiktavardžio, pvz.: sok pomarańczowy, woda gazowana, telefon komórkowy.

Daiktavardžio junginys su kitu daiktavardžiu kilmininko linksnyje

Daiktavardžio apibūdinimu gali būti kitas daiktavardis, pvz., rzeka Wisła, książka nauczycielki, sok z jabłek. Dažniausiai toks apibūdinamasis žodis turi nekintančią kilmininko formą, pvz., książka nauczycielki, książki nauczycielki, książce nauczycielki, książkę nauczycielki.

Apibūdinamasis žodis kilmininko linksnyje turi tokias galūnes:

Vienaskaita

Daugiskaita

Kilmininko linksnio apibūdinamieji žodžiai turi įvairias reikšmes ir atsako į įvairius klausimus. Dažniausiai:

• turi kokybinę reikšmę ir atsako į klausimą jaki/jaka/jakie?, pvz.,język gestów, koncert muzyki klasycznej, miejsce spotkań.
• nurodo priklausomumą ir atsako į klausimą czyj/czyja/czyje?, pvz., dom rodziców, pokój córki, powieść Olgi Tokarczuk.
• eina po daiktavardžiais nurodančiais kiekį ir atsako į klausimą czego?, pvz., szklanka cukru, filiżanka kawy, kilogram jabłek

Skaitvardžio ir daiktavardžio junginys

Skaitvardžio forma junginyje su daiktavardžiu priklauso nuo skaičiaus, kurį reiškia, ir nuo daiktavardžio, su kuriuo tą junginį sudaro.

Skaitvardis jeden turi tris giminės ir jungiasi su vienaskaitos vardininko linksnio daiktavardžiais, pvz., jeden samochód, jedna książka, jedno okno.

Skaitvardis dwa turi kelias skirtingas giminės formas.

Formos dwa ir dwie jungiasi su daugiskaitos vardininko linksnio daiktavardžiais, pvz., dwa samochody, dwie siostry. Vyriškojo asmens giminės atveju, kai kalbame apie vyrus ir skirtingų lyčių asmenis, skaitvardis gali turėti dvi formas. Forma dwaj jungiasi su daugiskaitos vardininko linksnio daiktavardžiais, pvz., dwaj synowie, dwaj pasażerowie, o formos dwóch/dwu – su daugiskaitos kilmininko linksnio daiktavardžiais, pvz., dwóch synów, dwóch pasażerów.

Skaitvardžiai trzy ir cztery turi dvi gimines: vyriškojo asmens giminę ir nevyriškojo asmens giminę

Nevyriškojo asmens giminės formos trzy ir cztery jungiasi su daugiskaitos vardininko linksnio daiktavardžiais, pvz., trzy złote, cztery jabłka.

Vyriškojo asmens giminės atveju turime dvi formas. Formos trzej ir czterej jungiasi su daugiskaitos vardininko linksnio daiktavardžiais, pvz., trzej synowie, czterej pasażerowie, o formos trzech ir czterech – su daugiskaitos kilmininko linksnio daiktavardžiais, pvz., trzech synów, czterech pasażerów.

Skaitvardžiai, nurodantys skaičius nuo 5 iki 900, turi dvi formas: vyriškojo asmens giminės ir nevyriškojo asmens giminės. Abi formos jungiasi su daugiskaitos kilmininko linksnio daiktavardžiais.

Jeigu sudėtinis skaitvardis baigiasi žodžiu jeden, tai šis žodis nekaitomas ir jungiasi su daugiskaitos kilmininko linksnio daiktavardžiais, pvz., dwudziestu jeden uczniów, sto pięćdziesiąt jeden książek.

Daugiskaitos kilmininko linksnio daiktavardžiai turi tokias galūnes.

Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai

Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai susideda iš dviejų (kelių) vientisinių sakinių, kurie pagal reikšmę papildo vienas kitą, bet gramatiškai vienas nuo kito nepriklauso. Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai gali būti bejungtukiai Piła kawę, czytała książkę arba jungtukiniai Piła kawę i czytała książkę. Jungtukai išreiškia įvairius reikšminius santykius tarp vientisinių sakinių.

Išskiriame kelis tipus jungtukinių sudėtinių sujungiamųjų sakinių.

Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai

Sudėtinis prijungiamasis sakinys susideda iš dviejų sakinių - pagrindinio sakinio (pagrindinio, kuriam užduodame klausimą) ir šalutinio (pagalbinio, kuris yra atsakymas į klausimą) - priklausomų vienas nuo kito. Šalutinis sakinys pakeičia (arba užbaigia) neišreikštą pagrindinio sakinio dalį, tokią kaip veiksnys, tarinys, pažyminys, papildinys, aplinkybė.

Yra keletas sudėtinių prijungiamųjų sakinių rūšių.

Sudėtinio prijungiamojo sakinio dėmenų tvarka

Šalutinis sakinys gali būti:

• po pagrindinio sakinio, pvz. Nie byłam w pracy (dlaczego?), ponieważ źle się czułam.
• prieš pagrindinį sakinį, pvz. Ponieważ źle się czułam, nie byłam w pracy (dlaczego?).
• pagrindinio sakinio viduryje, pvz. Książka (która?), którą kupiłam, była ciekawa.