Daiktavardžių giminė

Daiktavardis – tai kaitoma kalbos dalis, kuri nusako žmogaus, gyvūno, daikto, objekto arba reiškinio pavadinimą. Daiktavardžiai kaitomi skaičiais ir linksniais.

Lenkų kalboje daiktavardžiai turi tris gimines: vyriškoji (ten), moteriškoji (ta) ir niekatroji (to). Daugiskaitoje taip pat yra svarbu, ar daiktavardžiai turi vyriškojo asmens (ci), ar nevyriškojo asmens (te) reikšmę.

Dauguma daiktavardžių vienaskaitos vardininko linksnyje turi tokias galūnes:

• Vyriškosios giminės daiktavardžiai baigiasi priebalsiu (pvz.: syn, pies, brat).
• Moteriškosios giminės daiktavardžiai baigiasi galūne -a (pvz.: mama, ulica, córka).
• Niekatrosios giminės daiktavardžiai baigiasi galūne -o (pvz.: kino, auto, nazwisko) arba -e (pvz: mieszkanie, spotkanie).

Daiktavardžių skaičius

Daiktavardžiai turi du skaičius – vienaskaitą ir daugiskaitą.

Vienaskaita vartojama tuomet, kai kalbama apie vieną daiktą (pvz.: siostra, dom, pies, dziecko).

Daugiskaita vartojama tuomet, kai kalbama apie kelis daiktus (pvz.: siostry, domy, psy, dzieci).

Kai kurie daiktavardžiai turi tik daugiskaitos formą (pvz.: drzwi, okulary).

Daiktavardžių linksniavimas

Lenkų kalboje yra septyni linksniai: vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas, šauksmininkas. Užduodami klausimą nustatome linksnį.

Vienaskaita

Daugiskaita

Vardininkas

Vardininkas – tai pagrindinė daiktavardžio forma. Sakinyje vardininkas visada vartojamas be prielinksnio. Vardininkas atsako į klausimus: kto? co? kto? co?

Dauguma daiktavardžių vardininko linksnyje turi tokias galūnes:

• Vyriškosios giminės daiktavardžiai baigiasi priebalsiu (pvz.: syn, pies, brat).
• Moteriškosios giminės daiktavardžiai baigiasi galūne -a (pvz.: mama, ulica, córka).
• Niekatrosios giminės daiktavardžiai baigiasi galūne -o ( pvz.: kino, auto, nazwisko) arba -e (pvz.: mieszkanie, spotkanie).

Kai kurie daiktavardžiai vienaskaitos vardininko linksnyje turi netipines galūnes:

• galūnė -a vyriškosios giminės daiktavardžiuose (ten kolega, mężczyzna, dentysta),
• galūnė –ę niekatrosios giminės daiktavardžiuose (to imię, kurczę),
• moteriškosios giminės daiktavardžiai gali baigtis priebalsiu (ta krew, kość).

Kilmininkas

Kilmininkas vartojamas po prielinksnių: obok, bez, od, do, z, naprzeciwko, dla. Kilmininkas atsako į klausimus: kogo? czego?

Kai kurie veiksmažodžiai (pvz.: bać się, życzyć, szukać, słuchać, uczyć się) reikalauja kilmininko linksnio: Uczyć się języka polskiego. Życzyć wszystkiego najlepszego..

Kai kurie vyriškosios giminės negyvieji daiktavardžiai vienaskaitos kilmininko linksnyje turi galūnę -u. Dažnai tai trumpi žodžiai (sok → soku), skoliniai (bar → baru), daiktavardžiai reiškiantys transporto priemones (autobus → autobusu), vyriškosios giminės savaitės dienų pavadinimai (wtorek → wtorku), neskaičiuotiniai daiktavardžiai (cukier → cukru).

Kilnojamasis "e"

Kai kurių daiktavardžių kaitybos formose kinta kamieno balsės (pvz.: wtorek → do wtorku).

Moteriškosios ir niekatrosios giminės daiktavardžiai daugiskaitos kilmininko linksnyje neturi galūnės. Jeigu žodžio kamiengalyje eina du priebalsiai, tai tarp jų įdedame balsį e e (pvz.: sukienka → sukienek, jajko → jajek).

Naudininkas

Prielinksniai, su kuriais eina naudininkas: ku, dzięki, przeciw. Naudininkas atsako į klausimus: komu? czemu?

Naudininko reikalauja veiksmažodžiai: dać, dziękować, obiecać, pomagać, powiedzieć.

Lenkų kalboje vyriškosios giminės daiktavardžių naudininko galūnės yra -owi (pvz., mężowi, nauczycielowi) arba -u (pvz., bratu, psu). Moteriškosios giminės daiktavardžiai turi galūnę –i/-y (pvz.: babci, ulicy) arba (pvz.: –e/-ie (koleżance, dziewczynie).

Dėmesio! Balsių kaita:

• ch + e = sze (mucha → musze)
• d + e = dzie (woda → wodzie)
• g + e = dze (kolega → koledze)
• k + e = ce (matka → matce)
• r + e = rze (siostra → siostrze)
• zd + e = ździe (gwiazda → gwieździe)
• dz → g (koledzy → kolegom)
• ć → t (klienci → klientom)

Galininkas

Galininkas vartojamas po prielinksnių: na, pod, przez, nad, w. Galininkas atsako į klausimus: kogo? co?

Galininko formos vartojamos po tokių veiksmažodžių, kaip: mieć, lubić, jeść, kupować, czytać, znać, oglądać, prosić. Kai šie veiksmažodžiai eina po neiginio, jie reikalauja kilmininko formos (kogo? czego?).

Kai kurių veiksmažodžių kaitybos formose keičiasi žodžio šaknis (pvz., pies → mam psa).

Įnagininkas

Įnagininkas vartojamas po prielinksnių: nad, pod, przed, za, między. Įnagininkas atsako į klausimus: (z) kim? (z) czym?

Vietininkas

Vietininkas vartojamas po prielinksnių: na, po, o, przy, w(e). Vietininkas atsako į klausimus: (o) kim, (o) czym?

Daiktavardžiai, kurių kamienas baigiasi kietuoju priebalsiu, vietininko linksnyje turi galūnę -e (pvz.: okno → na oknie, sklep → w sklepie).

Niekatrosios ir vyriškosios giminės daiktavardžiai, kurių kamienas baigiasi minkštuoju priebalsiu arba priebalsiais k, g, ch, vietininko linksnyje turi galūnę –u (pvz.: mieszkanie → w mieszkaniu, rok → w roku).

Kai kurie moteriškosios giminės daiktavardžiai turi galūnę –i/-y (pvz.: kuchnia → w kuchni, praca → w pracy).

Dėmesio! Garsų kaita:

• ch + e = sze (mucha → o musze)
• d + e = dzie (woda → w wodzie)
• g + e = dze (noga → o nodze)
• k + e = ce (matka → o matce)
• ł + e = le (stół → na stole)
• r + e = rze (rower → na rowerze)
• sł + e = śle (krzesło → na krześle)
• st + e = ście (miasto → w mieście)
• t + e = cie (uniwersytet – na uniwersytecie)
• zd + e = ździe (gwiazda → o gwieździe)

Šauksmininkas

Šauksmininkas vartojamas kreipiantis į ką nors.

Veiksmažodiniai daiktavardžiai

Daiktavardžius, įvardijančius veiksmus ir būsenas, vadiname veiksmažodiniais daiktavardžiais. Jie sudaromi iš daugumos veiksmažodžių su priesagomis -anie, -enie, -cie, pvz.:

• budować – budowanie
• biegać – bieganie
• projektować – projektowanie

• chodzić – chodzenie
• robić – robienie
• mówić – mówienie

• być – bycie
• pić – picie
• myć – mycie

Moteriškosios giminės pavadinimų daryba

Iš daugumos vyriškosios giminės asmeninių daiktavardžių galima sudaryti moteriškosios giminės atitikmenis pridedant priesagą -ka, pvz.:

Lenkų kalboje nedarome moteriškų pavadinimų atitikmenų iš kai kurių vyriškosios giminės pavadinimų, reiškiančių akademinius titulus ir tam tikras aukšto rango pareigybes. Kalbėdami apie moterį, vartojame vyriškosios giminės pavadinimą, jį papildydami daiktavardžiu pani. Pvz.:

Skelbimuose ir įvairiose komunikacinėse situacijose vyriškosios giminės pareigų pavadinimai gali reikšti abiejų lyčių asmenis, pvz.: dyrektor, kierownik, bibliotekarz, nauczyciel,