Eigos ir įvykio veikslo veiksmažodžiai

Pagrindinė veiksmažodzio forma yra bendratis, kuri lenkų kalboje baigiasi –ć arba –c, pvz.: jechać, lubić, móc, pomóc.

Veiksmažodžiai lenkų kalboje gali būti dviejų tipų – eigos arba įvykio veikslo. Eigos veikslo veiksmažodžiai atsako į klausimą co robić? (ką daryti?) ir reiškia veiksmą kaip nebaigtą, tęstinį procesą, pvz.: czytać, organizować, sprzątać. Įvykio veikslo veiksmažodžiai atsako į klausimą co zrobić? (ką padaryti?) ir reiškia veiksmą kaip baigtą procesą, pasiekusį rezultatą, pvz.: przeczytać, zorganizować, sprzątnąć.

Dauguma veiksmažodžių sudaro poras, kuriose vienas veiksmažodis yra eigos veikslo, o kitas – įvykio veikslo.

Eigos ir įvykio veikslo veiksmažodžiai veikslo porose gali skirtis tarpusavyje įvairiais būdais

• Dažniausia įvykio veiksmažodžiai daromi prie eigos veikslo formų pridedant priešdėlius wy-, z/s-, po-, za-, u-, na-, prze-, pvz.: –pić – wypić, jeść – zjeść, jechać – pojechać.
• Rečiau eigos ir įvykio veikslo veiksmažodžiai skiriasi priesagomis. Eigos veikslo veiksmažodžiai įprastai baigiasi -ać, -ować, -awa, o įvykio veiksmažodžiai – -ić/yć, -ać, -nąć, pvz.: wkupować – kupić, sprzątać – sprzątnąć. Dažnai prie priesagų skirtumo prisideda dar balsių kaita kamiene, pvz.: –otwierać – otworzyć, dawać – dać, spotykać się – spotkać się, wracać – wrócić.
• Kai kurie eigos ir įvykio veikslo veiksmažodžiai turi skirtingas šaknis, pvz.: brać – wziąć, oglądać – obejrzeć, mówić – powiedzieć, widzieć – zobaczyć.

Dalis eigos veikslo veiksmažodžių neturi įvykio veikslo atitikmens, pvz.: móc, musieć, wiedzieć, pracować, studiować, siedzieć, stać.

Eigos veikslo veiksmažodžiai turi visų laikų – esamojo, būtojo, būsimojo – formas, o įvykio veikslo veiksmažodžiai asmenuojami tik būtajame ir būsimajame laike.

Asmeninės veiksmažodžio formos

Lenkų kalboje veiksmažodžiai vienaskaitoje ir daugiskaitoje turi tris asmenis, kuriuos atitinka tam tikri asmeniniai įvardžiai.

Pirmojo ir antrojo asmens įvardžiai sakinyje dažnai yra praleidžiami, kadangi veiksmažodžių formų galūnės aiškiai juos nurodo, pvz.: idziesz (tu), czytaliśmy (mes).

Trečiojo asmens įvardžiai turi skirtingas gimines ir reikalauja iš veiksmažodžio atitinkamų giminės formų: vienaskaitoje – on mówił (vyriškoji g.), ona mówiła (moteriškoji g.), ono mówiło (nekatroji g.), o daugiskaitoje – oni mówili (vyriškojo asmens g.), one mówiły (nevyriškojo asmens g.).

Įvardis oni vartojamas vietoj daiktavardžių, reiškiančių vyrus arba skirtingų lyčių asmenis, pvz.: Oni (chłopcy) biegali po podwórku. Oni (pasażerowie) wysiadają z pociągu. Įvardis one vartojamas vietoj daiktavardžių reiškiančių moteriškosios lyties asmenis, vaikus, gyvūnus, daiktus ir reiškinius, pvz.: One (kobiety) wsiadają do samolotu. One (książki) leżały na stole.

Mandagumo įvardžiai pan / pani reikalauja veiksmažodžio trečiojo asmens vienaskaitos formos, o państwo – daugiskaitos trečiojo asmens formos, pvz.: Czy pani wybrała kolor? Państwo mogą kupić ten komputer.

Veiksmažodžių asmenavimo modelis vadinasi asmenuotė (koniugacja).

Esamasis laikas - -ę, -esz asmenuotė

Lenkų kalboje veiksmažodžiai turi tris laikus: esamąjį, būtąjį ir būsimąjį.

Esamasis laikas reiškia, kad veiksmas vyksta kalbėjimo metu, yra dažnai kartojamas arba vyksta nuolat, pvz.: Magda czyta ogłoszenia. Filip często chodzi do kina. Kraków leży na południu Polski..

Esamajame laike veiksmažodžiai turi tris asmenuotes, kurios nustatomos pagal vienaskaitos 1 ir 2 asmens galūnes.

Veiksmažodžiai, kurie priklauso –ę, -esz asmenuotei baigiasi labai skirtingai, pvz.: pisać, nieść, pić, myć, pracować, dawać.

• –ę, -esz asmenuotės veiksmažodžių esamojo laiko kamienas dažnai skiriasi nuo bendraties kamieno, pvz.: pracować – pracuje, dawać – daje, brać – bierze.
• Vienskiemenių daiktavardžių, pvz.: myć (się), żyć, pić visų asmenų formose kamiengalyje atsiranda priebalsis j, pvz.: myć – myje, pić – pije.
• Veiksmažodžiuose, kurie baigiasi –ować, pvz.: pracować, studiować, kupować, fotografować, malować, budować, priesaga –owa- keičiasi į –uj-, pvz.: studiuję, pracujesz, kupuje, fotografujemy, malujecie, budują.
• Veiksmažodžiuose, kurie baigiasi –wać, pvz.: dawać, wstawać, poznawać, szanować, priesaga –wa- keičiasi į –j-, pvz.: daję, wstajesz, poznaje, szanujemy.
• Kai kurių veiksmažodžių formos esamajame laike turi du skirtingus kamienus: vieną, kuris baigiasi kietuoju priebalsiu, vienaskaitos 1 asmenyje (niosę) ir daugiskaitos 3 asmenyje (niosą) ir antrą, kuris baigiasi minkštuoju priebalsiu, kitose formose (niesiesz, niesie, niesiemy, niesiecie).

Esamasis laikas - -ę, -isz/ysz asmenuotė

Pagal -ę, -isz/ysz asmenuotę asmenuojami veiksmažodžiai, kurie baigiasi –ić, -yć, -eć, pvz. mówić, lubić, uczyć się, tańczyć, myśleć, widzieć, słyszeć.

Esamasis laikas - -m, -sz asmenuotė

Pagal -m, -sz asmenuotę asmenuojami veiksmažodžiai, kurie baigiasi -ać arba -eć, pvz. czytać, mieszkać, nazywać się, przepraszać, rozmawiać, umieć, rozumieć.

Šios asmenuotės veiksmažodžiuose daugiskaitos trečiajame asmenyje prieš galūnę -ą atsiranda priebalsis -j- , kuris atskiria du balsius, pvz.: czytać – czytają, umieć – umieją.

Esamasis laikas – netaisyklingi veiksmažodžiai

Daug veiksmažodžių turi skirtingas bendraties ir esamojo laiko formas, pvz.: być – jest, iść – idzie, wiedzieć – wie. Daugelyje veiksmažodžių esamajame laike atsiranda priebalsių kaita d : dz, r : rz, g : ż, dż : dź, pvz. idę – idziesz, mogę – możesz, biorę – bierzesz, jeżdże – jedździsz. Tam tikras veiksmažodžių asmenavimo formas reikia išmokti atmintinai.

Būtasis laikas

Būtasis laikas reiškia būseną arba veiksmą, kuri įvyko praeityje, pvz.: Beata była chora. Magda i córka robiły zakupy. Marcin i Filip spotkali się u Beaty..

Būtojo laiko formas turi ir eigos, ir įvykio veikslo veiksmažodžiai, pvz.: Wczoraj czytałem książkę. Wczoraj przeczytałem książkę..

Būtajame laike veiksmažodžiai turi skirtingų giminių formas. Vienaskaitoje yra trys giminės: vyriškoji, moteriškoji ir nekatroji (praktiškai vartojama tik trečiojo asmens nekatrosios giminės forma), pvz.: chłopiec biegał, dziewczynka śpiewała, dziecko bawiło się. Daugiskaitoje skiriame dvi gimines: vyriškojo asmens ir nevyriškojo asmens. Vyriškojo asmens forma nurodo, kad veiksmą atlieka vyriškos arba skirtingų lyčių asmenys, pvz.: panowie odpoczywali, nauczyciele pracowali, dziewczynki i chłopcy biegali. Visais kitais atvejais, t.y. kai veiksmas atliekamas arba būsena priskiriama moterims, vaikams, gyvūnams, augalams, daiktams, vartojama nevyriškojo asmens forma, pvz.: kobiety rozmawiały, dzieci bawiły się, psy leżały, kwiaty rosły, samochody jechały.

Būtojo laiko formos sudaromos iš bendraties kamieno, atmetus galūnes -ć arba -c ir pridėjus priesagą ł bei skirtingų giminių asmenines galūnes:

veiksmažodžio kamienas + būtojo laiko priesaga ł + galūnė nurodanti giminę ir asmenį

Vienaskaita

Daugiskaita

Vyriškojo asmens giminės forma turi priesagoje priebalsį l: -liśmy, -liście, -li, o nevyriškojo asmens giminės forma – priebalsį ł: -łyśmy, -łyście, -ły.

czytać, kupować

Vienaskaita

Daugiskaita

Veiksmažuodžiuose, kurie baigiasi -eć, pvz.: mieć, woleć, widzieć, lecieć, rozumieć, visose formose vyksta balsių e : a kaita, išskyrus daugiskaitos vyriškojo asmens giminės formas.

mieć, rozumieć

Vienaskaita

Daugiskaita

Veiksmažodžiuose, kurie baigiasi -ść, pvz. nieść, przynieść, wieźć visose formose vyksta balsių e : o, kaita, išskyrus daugiskaitos vyriškojo asmens giminės formas. Vienaskaitos vyriškosios giminės trečiajame asmenyje balsis o keičiamas ó.

przynieść, wieźć

Vienaskaita

Daugiskaita

Veiksmažodis iść ir jo vediniai su priešdėliais od-, z-, po-, przy-, prze-, w-, wy-, pvz., od-, z-, po-, przy-, prze-, w-, wy-, turi netaisyklingas būtojo laiko formas ir jas rekomenduojama išmokti atmintinai.

iść, przyjść

Vienaskaita

Daugiskaita

Būtojo laiko galūnės yra gana savarankiškos, t.y., jos gali atsiskirti nuo veiksmažodžio kamieno ir prisijungti prie kito esančio prieš veiksmažodį žodžio (jungtuko, įvardžio, dalelytės). Galima pasakyti:

Kiedy przyjechaliśmy do domu, było już późno. arba Kiedyśmy przyjechali do domu, było już późno.

Czy o tym pomyślałeś? arba Czyś o tym pomyślał?

Būsimasis laikas

Būsimojo laiko formos reiškia, kad veiksmas vyks ateityje. Lenkų kalboje eigos ir įvykio veikslo veiksmažodžiai būsimajame laike turi skirtingas formas. Eigos veikslo veiksmažodžių būsimasis laikas turi sudurtines formas (būsimasis sudurtinis laikas), pvz.: Jutro Beata będzie pracować nad nowym projektem. W niedzielę będę miała gości. Įvykio veikslo veiksmažodžių būsimasis laikas turi paprastąsias formas (būsimasis paprastasis laikas), pvz.: Wieczorem pójdziemy na koncert. Za tydzień Magda i córka pojadą nad morze.

Būsimasis sudurtinis laikas daromas iš eigos veikslo veiksmažodžių dviem būdais:

• pagalbinio veiksmažodžio być būsimojo laiko asmenuojamos formos + pagrindinio veiksmažodžio bendratis.

  Asmuo	Czasownik posiłkowy być	czytać	pracować
  ja	będę	będę czytać	będę pracować
  ty	będziesz	będziesz czytać	będziesz pracować
  on/ona/ono pan/pani	będzie	będzie czytać	będzie pracować
  my	będziemy	będziemy czytać	będziemy pracować
  wy	będziecie	będziecie czytać	będziecie pracować
  oni/one państwo	będą	będą czytać	będą pracować

• pagalbinio veiksmažodžio być būsimojo laiko asmenuojamos formos + pagrindinio veiksmažodžio būtojo laiko trečiasis asmuo – vienaskaitoje vyriškoje arba moteriškoje (3 asmenyje taip pat nekatrojoje) giminėje, o daugiskaitoje vyriškojo asmens arba nevyriškojo asmens giminėje.

  Vienaskaita

  Asmuo	Czasownik posiłkowy być	vyriškoji giminė	moteriškoji giminė	niekatroji giminė
  ja	będę	będę czytał	będę czytała	-
  ty	będziesz	będziesz czytał	będziesz czytała	-
  on/ona/ono pan/pani	będzie	będzie czytał	będzie czytała	będzie czytało

  Daugiskaita

  Asmuo	Czasownik posiłkowy być	vyriškojo asmens giminė	nevyriškojo asmens giminė
  my	będziemy	będziemy czytali	będziemy czytały
  wy	będziecie	będziecie czytali	będziecie czytały
  oni/one państwo	będą	będą czytali	będą czytały

Modaliniai veiksmažodžiai móc, chcieć, musieć būsimajame laike linksniuojami tik pagal antrą modelį: pagalbinio veiksmažodžio być būsimojo laiko asmenuojamos formos + būtojo laiko vienaskaitos ar daugiskaitos trečiasis asmuo, pvz.: Jutro będę musiał długo pracować. Czy będziecie chcieli tam pojechać? Ona będzie mogła to zrobić.

Czas przyszły prosty

Būsimasis paprastasis laikas sudaromas iš įvykio veikslo veiksmažodžių. Jo formos turi esamojo laiko galūnes (žr. esamasis laikas), tačiau būsimojo laiko reikšmę, pvz.: Jutro spotkamy się na kawę. Za tydzień Filip pojedzie na wycieczkę rowerową.

Liepiamoji nuosaka

Liepiamoji nuosaka vartojama neformaliuose santykiuose ir gali reikšti nurodymą, prašymą ar įsakymą. Kadangi sakiniai su tokiomis veiksmažodžio formomis yra nukreipti į adresatą, liepiamoji nuosaka turi tik tris formas: vienaskaitos antrojo asmens (tu), daugiskaitos pirmojo asmens (mes) ir antrojo asmens (jūs).

Pagrindinė liepiamosios nuosakos forma – tai vienaskaitos 2 asmuo. Daugiskaitoje prie jos pridedamos asmeninės galūnės -my ir -cie, pvz.: pisz – piszmy – piszcie, przypomnij – przypomnijmy – przypomnijcie, czytaj – czytajmy – czytajcie.

Veiksmažodžių priklausančių –ę, -esz asmenuotei ir –ę, -isz/ysz asmenuotei vienaskaitos 2 asmens forma sudaroma iš esamojo laiko vienaskaitos 2 asmens kamieno, atmetant asmenines galūnes -esz, -isz/ysz.

• Jeigu veiksmažodžio kamienas baigiasi vienu priebalsiu, tuomet liepiamosios nuosakos 2 asmens forma neturi galūnės, pvz.: pisz(esz) → pisz, pracuj(esz) → pracuj, niesi(esz) → nieś, mów(isz) → mów, ucz(ysz) się → ucz się, idzi(esz) → idź.
• Jeigu veiksmažodžio kamienas baigiasi dviejų ar daugiau priebalsių samplaika, tuomet liepiamosios nuosakos 2 asmenyje yra galūnė -ij, pvz.: przypomn(isz) → przypomnij, sprzątni(esz) → sprzątnij.

Veiksmažodžių priklausančių –m, -sz asmenuotei vienaskaitos 2 asmens forma sudaroma iš esamojo laiko daugiskaitos 3 asmens, atmetant galūnę –ą, pvz. czytaj(ą) → czytaj, słuchaj(ą) → słuchaj, jedz(ą) → jedz, wiedz(ą) → wiedz.

Dalis veiksmažodžių turi netaisyklingas liepiamosios nuosakos 2 asmens formas, kurias reikia atsiminti, pvz. być – bądź, mieć – miej, wziąć – weź.

Formaliuose (oficialiuose) santykiuose, kai kreipiamasi į asmenį vartojant įvardžius pan/pani, paliepimai ir prašymai formuluojami kitaip.

• Vartojama dalelytė niech ir esamojo laiko vienaskaitos arba daugiskaitos 3 asmuo, pvz. Niech pan czyta dalej. Teraz niech pani mówi. Niech państwo posłuchają tej piosenki.
• Vartojama mandagumo forma proszę ir bendratis, pvz.: Proszę czytać dalej. Teraz proszę mówić. Proszę posłuchać tej piosenki.

Tariamoji nuosaka

Tariamosios nuosakos formos reiškia veiksmą, kuris gali įvykti su tam tikra sąlyga, arba prašymą.

Tariamosios nuosakos veiksmažodžių vienaskaitos formos gali būti vyriškosios ir moteriškosios (o 3 asmenyje taip pat nekatrosios) giminės, o daugiskaitos – vyriškojo asmens ir nevyriškojo asmens giminės.

Vienaskaita

Daugiskaita

Tariamoji nuosaka sudaroma, pridedant prie būtojo laiko 3 asmens formos dalelytę -by, o 1 ir 2 asmenyje taip pat atitinkamas galūnes: -m, -ś, -śmy, -ście, pvz. mógłbym, mógłbyś, moglibyśmy, moglibyście.

Tariamosios nuosakos galūnės funkcionuoja savarankiškai. Jos gali atsiskirti ir eiti prieš veiksmažodį, gali būti prijungiamos prie įvardžio ar jungtuko, pvz. Byłoby dobrze, gdybym wróciła jeszcze dziś. Czybyś mógł otworzyć okno?