Eigos ir įvykio veikslo veiksmažodžiai
Pagrindinė veiksmažodzio forma yra bendratis, kuri lenkų kalboje baigiasi
Veiksmažodžiai lenkų kalboje gali būti dviejų tipų – eigos arba įvykio veikslo. Eigos veikslo veiksmažodžiai atsako į klausimą
Dauguma veiksmažodžių sudaro poras, kuriose vienas veiksmažodis yra eigos veikslo, o kitas – įvykio veikslo.
Eigos veikslo veiksmažodžiai | Įvykio veikslo veiksmažodžiai |
---|---|
Eigos ir įvykio veikslo veiksmažodžiai veikslo porose gali skirtis tarpusavyje įvairiais būdais
- Dažniausia įvykio veiksmažodžiai daromi prie eigos veikslo formų pridedant priešdėlius
wy-, z/s-, po-, za-, u-, na-, prze- , pvz.:–pić – wypić, jeść – zjeść, jechać – pojechać . - Rečiau eigos ir įvykio veikslo veiksmažodžiai skiriasi priesagomis. Eigos veikslo veiksmažodžiai įprastai baigiasi
-ać, -ować, -awa , o įvykio veiksmažodžiai –-ić/yć, -ać, -nąć , pvz.:wkupować – kupić, sprzątać – sprzątnąć . Dažnai prie priesagų skirtumo prisideda dar balsių kaita kamiene, pvz.:–otwierać – otworzyć, dawać – dać, spotykać się – spotkać się, wracać – wrócić . - Kai kurie eigos ir įvykio veikslo veiksmažodžiai turi skirtingas šaknis, pvz.:
brać – wziąć, oglądać – obejrzeć, mówić – powiedzieć, widzieć – zobaczyć .
Dalis eigos veikslo veiksmažodžių neturi įvykio veikslo atitikmens, pvz.:
Eigos veikslo veiksmažodžiai turi visų laikų – esamojo, būtojo, būsimojo – formas, o įvykio veikslo veiksmažodžiai asmenuojami tik būtajame ir būsimajame laike.
Asmeninės veiksmažodžio formos
Lenkų kalboje veiksmažodžiai vienaskaitoje ir daugiskaitoje turi tris asmenis, kuriuos atitinka tam tikri asmeniniai įvardžiai.
Asmuo | Vienaskaita | Daugiskaita |
---|---|---|
1 asmuo | ||
2 asmuo | ||
3 asmuo |
Pirmojo ir antrojo asmens įvardžiai sakinyje dažnai yra praleidžiami, kadangi veiksmažodžių formų galūnės aiškiai juos nurodo, pvz.:
Trečiojo asmens įvardžiai turi skirtingas gimines ir reikalauja iš veiksmažodžio atitinkamų giminės formų: vienaskaitoje –
Įvardis
Mandagumo įvardžiai
Veiksmažodžių asmenavimo modelis vadinasi asmenuotė (koniugacja).
Esamasis laikas - -ę, -esz asmenuotė
Lenkų kalboje veiksmažodžiai turi tris laikus: esamąjį, būtąjį ir būsimąjį.
Esamasis laikas reiškia, kad veiksmas vyksta kalbėjimo metu, yra dažnai kartojamas arba vyksta nuolat, pvz.:
Esamajame laike veiksmažodžiai turi tris asmenuotes, kurios nustatomos pagal vienaskaitos 1 ir 2 asmens galūnes.
Veiksmažodžiai, kurie priklauso
Asmuo | Galūnė | |||||
---|---|---|---|---|---|---|
–ę, -esz asmenuotės veiksmažodžių esamojo laiko kamienas dažnai skiriasi nuo bendraties kamieno, pvz.:pracować – pracuje, dawać – daje, brać – bierze .- Vienskiemenių daiktavardžių, pvz.:
myć (się), żyć, pić visų asmenų formose kamiengalyje atsiranda priebalsisj , pvz.:myć – myje, pić – pije . - Veiksmažodžiuose, kurie baigiasi
–ować , pvz.:pracować, studiować, kupować, fotografować, malować, budować , priesaga–owa- keičiasi į–uj- , pvz.:studiuję, pracujesz, kupuje, fotografujemy, malujecie, budują . - Veiksmažodžiuose, kurie baigiasi
–wać , pvz.:dawać, wstawać, poznawać, szanować , priesaga–wa- keičiasi į–j- , pvz.:daję, wstajesz, poznaje, szanujemy . - Kai kurių veiksmažodžių formos esamajame laike turi du skirtingus kamienus: vieną, kuris baigiasi kietuoju priebalsiu, vienaskaitos 1 asmenyje (
niosę ) ir daugiskaitos 3 asmenyje (niosą ) ir antrą, kuris baigiasi minkštuoju priebalsiu, kitose formose (niesiesz, niesie, niesiemy, niesiecie ).
Esamasis laikas - -ę, -isz/ysz asmenuotė
Pagal
Asmuo | Galūnė | ||||
---|---|---|---|---|---|
Esamasis laikas - -m, -sz asmenuotė
Pagal
Asmuo | Galūnė | ||||
---|---|---|---|---|---|
Šios asmenuotės veiksmažodžiuose daugiskaitos trečiajame asmenyje prieš galūnę
Esamasis laikas – netaisyklingi veiksmažodžiai
Daug veiksmažodžių turi skirtingas bendraties ir esamojo laiko formas, pvz.:
Asmuo | |||||
---|---|---|---|---|---|
Asmuo | |||||
---|---|---|---|---|---|
Būtasis laikas
Būtasis laikas reiškia būseną arba veiksmą, kuri įvyko praeityje, pvz.:
Būtojo laiko formas turi ir eigos, ir įvykio veikslo veiksmažodžiai, pvz.:
Būtajame laike veiksmažodžiai turi skirtingų giminių formas. Vienaskaitoje yra trys giminės: vyriškoji, moteriškoji ir nekatroji (praktiškai vartojama tik trečiojo asmens nekatrosios giminės forma), pvz.:
Būtojo laiko formos sudaromos iš bendraties kamieno, atmetus galūnes
veiksmažodžio kamienas + būtojo laiko priesaga ł + galūnė nurodanti giminę ir asmenį
Vienaskaita
Asmuo | vyriškoji giminė | moteriškoji giminė | niekatroji giminė |
---|---|---|---|
Daugiskaita
Asmuo | vyriškojo asmens giminė | nevyriškojo asmens giminė |
---|---|---|
Vyriškojo asmens giminės forma turi priesagoje priebalsį
czytać, kupować
Vienaskaita
Asmuo | vyriškoji giminė | moteriškoji giminė | niekatroji giminė |
---|---|---|---|
Daugiskaita
Asmuo | vyriškojo asmens giminė | nevyriškojo asmens giminė |
---|---|---|
Veiksmažuodžiuose, kurie baigiasi
mieć, rozumieć
Vienaskaita
Asmuo | vyriškoji giminė | moteriškoji giminė | niekatroji giminė |
---|---|---|---|
Daugiskaita
Asmuo | vyriškojo asmens giminė | nevyriškojo asmens giminė |
---|---|---|
Veiksmažodžiuose, kurie baigiasi
przynieść, wieźć
Vienaskaita
Asmuo | vyriškoji giminė | moteriškoji giminė | niekatroji giminė |
---|---|---|---|
Daugiskaita
Asmuo | vyriškojo asmens giminė | nevyriškojo asmens giminė |
---|---|---|
Veiksmažodis
iść, przyjść
Vienaskaita
Asmuo | vyriškoji giminė | moteriškoji giminė | niekatroji giminė |
---|---|---|---|
Daugiskaita
Asmuo | vyriškojo asmens giminė | nevyriškojo asmens giminė |
---|---|---|
Būtojo laiko galūnės yra gana savarankiškos, t.y., jos gali atsiskirti nuo veiksmažodžio kamieno ir prisijungti prie kito esančio prieš veiksmažodį žodžio (jungtuko, įvardžio, dalelytės). Galima pasakyti:
Būsimasis laikas
Būsimojo laiko formos reiškia, kad veiksmas vyks ateityje. Lenkų kalboje eigos ir įvykio veikslo veiksmažodžiai būsimajame laike turi skirtingas formas. Eigos veikslo veiksmažodžių būsimasis laikas turi sudurtines formas (būsimasis sudurtinis laikas), pvz.:
Būsimasis sudurtinis laikas daromas iš eigos veikslo veiksmažodžių dviem būdais:
- pagalbinio veiksmažodžio
być būsimojo laiko asmenuojamos formos + pagrindinio veiksmažodžio bendratis.Asmuo Czasownik posiłkowy być czytać pracować ja będę będę czytać będę pracować ty będziesz będziesz czytać będziesz pracować on/ona/ono pan/pani będzie będzie czytać będzie pracować my będziemy będziemy czytać będziemy pracować wy będziecie będziecie czytać będziecie pracować oni/one państwo będą będą czytać będą pracować - pagalbinio veiksmažodžio
być būsimojo laiko asmenuojamos formos + pagrindinio veiksmažodžio būtojo laiko trečiasis asmuo – vienaskaitoje vyriškoje arba moteriškoje (3 asmenyje taip pat nekatrojoje) giminėje, o daugiskaitoje vyriškojo asmens arba nevyriškojo asmens giminėje.Vienaskaita
Asmuo Czasownik posiłkowy być vyriškoji giminė moteriškoji giminė niekatroji giminė ja będę będę czytał będę czytała - ty będziesz będziesz czytał będziesz czytała - on/ona/ono pan/pani będzie będzie czytał będzie czytała będzie czytało Daugiskaita
Asmuo Czasownik posiłkowy być vyriškojo asmens giminė nevyriškojo asmens giminė my będziemy będziemy czytali będziemy czytały wy będziecie będziecie czytali będziecie czytały oni/one państwo będą będą czytali będą czytały
Modaliniai veiksmažodžiai
Czas przyszły prosty
Būsimasis paprastasis laikas sudaromas iš įvykio veikslo veiksmažodžių. Jo formos turi esamojo laiko galūnes (žr. esamasis laikas), tačiau būsimojo laiko reikšmę, pvz.:
Asmuo | |||
---|---|---|---|
Liepiamoji nuosaka
Liepiamoji nuosaka vartojama neformaliuose santykiuose ir gali reikšti nurodymą, prašymą ar įsakymą. Kadangi sakiniai su tokiomis veiksmažodžio formomis yra nukreipti į adresatą, liepiamoji nuosaka turi tik tris formas: vienaskaitos antrojo asmens (tu), daugiskaitos pirmojo asmens (mes) ir antrojo asmens (jūs).
Asmuo | Galūnė | ||||
---|---|---|---|---|---|
Pagrindinė liepiamosios nuosakos forma – tai vienaskaitos 2 asmuo. Daugiskaitoje prie jos pridedamos asmeninės galūnės
Veiksmažodžių priklausančių
- Jeigu veiksmažodžio kamienas baigiasi vienu priebalsiu, tuomet liepiamosios nuosakos 2 asmens forma neturi galūnės, pvz.:
pisz(esz) → pisz, pracuj(esz) → pracuj, niesi(esz) → nieś, mów(isz) → mów, ucz(ysz) się → ucz się, idzi(esz) → idź . - Jeigu veiksmažodžio kamienas baigiasi dviejų ar daugiau priebalsių samplaika, tuomet liepiamosios nuosakos 2 asmenyje yra galūnė
-ij , pvz.:przypomn(isz) → przypomnij, sprzątni(esz) → sprzątnij .
Veiksmažodžių priklausančių
Dalis veiksmažodžių turi netaisyklingas liepiamosios nuosakos 2 asmens formas, kurias reikia atsiminti, pvz.
Formaliuose (oficialiuose) santykiuose, kai kreipiamasi į asmenį vartojant įvardžius
- Vartojama dalelytė
niech ir esamojo laiko vienaskaitos arba daugiskaitos 3 asmuo, pvz.Niech pan czyta dalej. Teraz niech pani mówi. Niech państwo posłuchają tej piosenki. - Vartojama mandagumo forma
proszę ir bendratis, pvz.:Proszę czytać dalej. Teraz proszę mówić. Proszę posłuchać tej piosenki.
Tariamoji nuosaka
Tariamosios nuosakos formos reiškia veiksmą, kuris gali įvykti su tam tikra sąlyga, arba prašymą.
Tariamosios nuosakos veiksmažodžių vienaskaitos formos gali būti vyriškosios ir moteriškosios (o 3 asmenyje taip pat nekatrosios) giminės, o daugiskaitos – vyriškojo asmens ir nevyriškojo asmens giminės.
Vienaskaita
Asmuo | Galūnė | vyriškoji giminė | moteriškoji giminė | niekatroji giminė |
---|---|---|---|---|
Daugiskaita
Asmuo | Galūnė | vyriškojo asmens giminė | nevyriškojo asmens giminė |
---|---|---|---|
Tariamoji nuosaka sudaroma, pridedant prie būtojo laiko 3 asmens formos dalelytę
Tariamosios nuosakos galūnės funkcionuoja savarankiškai. Jos gali atsiskirti ir eiti prieš veiksmažodį, gali būti prijungiamos prie įvardžio ar jungtuko, pvz.